Juostinės fotografijos formatai
Atsiradus, ir vis populiarėjant skaitmeninei fotografijai, ne vienas prognozavo juostinės fotografijos mirtį. Tačiau tai neįvyko. Juostinė fotografija ne tik nemirė, tačiau atranda ir naujų gerbėjų. Ir dažnai kyla klausimų – kokią juostelę pasirinkti, kaip ją apdoroti ir t.t. Pabandysime palaipsniui į juos atsakyti. Pradėsime nuo klausimo – kokios juostelės tinka kokioms kameroms? Tad trumpai apie juostinės fotografijos formatus.
Juostelės būna dviejų pagrindinių formatų – 135 (35 mm.) ir 120. Taip pat egzistuoja mažiau populiarūs 101, 102, 103 ir kiti formatai.
Plačiausiai naudojama ir labiausiai žinoma 135 (35 mm.) formato juostelė, dar kartais liaudyje vadinama „siaura juosta“. Kadro dydis – 24 x 36 mm. Juostelėje paprastai būna 36 kadrų, bet pasitaiko ir 12, 24, 27 ar 72 kadrų. Šis formatas dažniausiai naudojamas kaip atskaitos taškas lyginant įvairių skaitmeninių kamerų matricų dydžius. „Pilnas kadras“ atitinka 35 mm. juostelės kadro dydį.
Taip pat plačiai žinomos ir 120 formato juostelės. Jos naudojamos vidutinio formato kamerose, todėl vadinamos vidutinio formato ar „plačiomis“ juostomis. Juosta turi apsauginį popierių, nes daugelyje vidutinio formato kamerų yra raudoni „langeliai“, per kuriuos matyti kadro numeris. Kadangi vidutinio formato kameros yra skirtingų kadro dydžių, į juostelę taip pat telpa skirtingas kadrų skaičius: 15 kadrų bus jei formatas 6 x 4,5; 12 – jei formatas 6×6 ir 8 – jei naudojama 6×9 formato kamera. Kadras, naudojant 120 juostą, ženkliai didesnis. Populiariausias 6×6 formato kadras iš tikrųjų yra 5,6 x 5,6 cm. dydžio.
Kai kurios vidutinio formato kameros gali naudoti ir 220 formato juostą – ji panaši į 120, tačiau neturi apsauginio popieriaus ir yra du kartus ilgesnė. Panašios, bet jau nebegaminamos yra ir 602, 117, 105, 116 formato juostos. Vis dar galima nusipirkti didelio formato lakštinės juostos, kuri naudojama didelio formato kamerose.
Šiuo metu populiariausios 35 mm bei 120 formato juostos, jas nesunku nusipirkti, įmanoma rasti laboratorijų, kurios jas ryškina. Kitokių rasti sunkiau arba net nebeįmanoma, tad jas naudojant greičiausiai susidursime tiek su įsigijimo problema, tiek ir su išryškinimo.
